pilnastis

2 ×pil̃nastis (l. pilność) sf. (1) I; Mž114, MT250, sm.; R143, N stropumas, uolumas, rūpestingumas: Reikia pil̃nasties OZ46. O nū toliaus klausykiam su pilnasčia BPII137. Tiektai idant mes su didesniu noru, meile, pilnastimi dirbtumbim DP96. Pirmąjį neižtikėjimą didesne pilnasčia ir viera atpildyk DP555. O jei to su pilnaste nedarai Vln9. O tosp pilnastiesp pabudinti turi gimdytojai MP63. Su didžia pilnasčia tie žodžiai nuog viernųjų turi būt vartoti PK24.